Lietuvos Respublikoje yra 911,1 km vidaus vandenų kelių, iš jų 827,8 km valstybinės reikšmės, 48 km vietinės reikšmės ir 35 km perspektyvinių vidaus vandens kelių. Pagrindinis valstybinės reikšmės Lietuvos vidaus vandenų kelias yra Nemuno upė nuo Kauno krovininės prieplaukos iki Atmatos žiočių (215 km.) ir Kuršių marios (64,5 km.). Lietuvos Respublika pasirašė Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN), kuris apima vidaus vandenų kelią E-41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos, vidaus vandenų kelią E-70, jungiantį Klaipėdą su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Kaliningradą ir maršrutą E-60 nuo Gibraltaro iki Archangelsko per Kylio kanalą, Baltijos šalių vidaus vandenų kelius, Sankt-Peterburgą ir per Rusijos vidaus vandenų kelių tinklą iki Baltosios jūros.

Kadangi Nemunas per Kaliningrado sritį sujungia Lietuvos vidurį su tarptautiniais Vakarų Europos vidaus vandenų sistemos maršrutais, tai sudaro sąlygas Lietuvos vidaus vandenų kelius sujungti su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklu.

Šiuose vidaus vandenų keliuose turi būti palaikomi Jungtinių Tautų Ekonomonės komisijos „Vandens kelių tinklo pagrindinių standartų ir parametrų apraše”(TRANS/SC.3/144) nustatyti gabaritai. Kelio E-41 ruožui Klaipėda–Jurbarkas nustatyti šie matmenys: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,50 m; ruožui Jurbarkas–Kaunas: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,20 m. Šie gabaritai turi būti palaikomi per visą navigaciją, kuri trunka 230 parų per metus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė kelias laisvam vidaus vandenų transporto paslaugų judėjimui.

Į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą taip pat įtraukta Nemuno upė nuo Kauno HE iki Viršutinės Privalkos (265,4 km), Mituvos kanalas nuo žiočių iki Jurbarko krovininės prieplaukos (1 km), Minija nuo žiočių iki Lankupių (19 km), Neris nuo žiočių iki Vilniaus (173,5 km), Nevėžis nuo žiočių iki Kėdainių (57 km) bei Karaliaus Vilhelmo kanalas (22 km). Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai yra šių upių įvairaus ilgio atkarpos: Skirvytė, Danė, Šyša, Galvės ežeras, Kuršių marios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtno ilgalaikę Lietuvos transporto sistemos plėtros  strategiją¹. Ši strategija, be kitų transporto rūšių, apima ir vidaus vandenų transporto plėtrą iki 2025 metų.

Svarbiausieji minėtoje ilgalaikėje strategijoje numatyti vandens transporto modernizavimo ir plėtros uždaviniai yra didinti tiek Lietuvos, tiek tranzitinių keleivių ir krovinių vežimo vandens transportu galimybes, Klaipėdos jūrų uosto ir Būtingės terminalo konkurencingumą, vidaus vandenų transporto pajėgumą Baltijos jūros regione; plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrų greitkelius, vidaus vandenų, multimodalinį bei intermodalinį transportą, steigti linijas, jungiančias Klaipėdos jūrų ir vidaus vandenų uostus su kitais Europos uostais, geriau panaudoti Klaipėdos uosto rezervines teritorijas uosto laivybos reikmėms, skatinti jūrų ir vidaus vandenų transportą, kad Lietuva prisidėtų prie transeuropinio laivybos tinklo, taip pat tarptautinės reikšmės vidaus vandenų – E kategorijos – kelių (AGN) tinklo sudarymo.

Plėtojant Lietuvoje multimodalinį ir ekologiškai švaresnį  transportą reikia skatinti šalies vežėjus naudotis esama vidaus vandenų kelių sistema, kuri yra pritaikyta gabenti visų tipų upinius — jūrinius krovinius, ir galimybėmis Lietuvos vidaus vandenų kelių sistemą sujungti su visos Europos vidaus vandenų kelių sistema. Lietuvos vidaus vandenų transporto sektorius turi tapti strategiškai svarbi Lietuvos vidaus ir tranzitinių gabenimų dalis.

Kompleksinis Nemuno upės ruožų Kaunas — Jurbarkas ir Jurbarkas — Atmatos žiotys gylio suvienodinimas iki 1,5 m yra prioritetinis uždavinys siekiant pagerinti keleivių ir krovinių vežimo Nemunu ir Kuršių marių ruožu Kaunas — Klaipėda sąlygas.
Įgyvendinant Lietuvos upių transporto sistemą, nepakankamai yra panaudojamas privataus ir valstybinio kapitalo bendradarbiavimo modelis. . Todėl apie 99,2 proc. vidaus vandens kelių plėtros, eksploatacijos priežiūros ir plėtros darbų finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto ir ES lėšomis.

Tarp strategijos įgyvendinimo priemonių iki 2013 metų numatyta atnaujinti keleivių susisiekimą vidaus vandenų transportu tarp Kauno ir Nidos, rekonstruoti Kauno ir Nidos prieplaukas.

Šiandien aktualiausios priemonės, kurios numatomos įgyvendinti iki 2013 m. yra šios:

• atnaujinti keleivių susisiekimą vidaus vandenų transportu tarp Kauno ir Nidos, rekonstruoti Kauno ir Nidos prieplaukas;
• užtikrinti tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN) IV klasės standartus atitinkančio ruožo Nemuno upe iki Kauno veikimą, rekonstruoti esamus vidaus vandenų uostus: padidinti garantinį gylį ruože Jurbarkas–Kaunas, rekonstruoti esamą ir statyti naują krovinių krantinę Kauno mieste;
• atlikti projektavimo darbus, pastatyti ir pradėti naudoti vidaus vandenų laivybos kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos;
• įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas–Klaipėda–Baltijos jūros pakrante; sutvarkyti ir paženklinti vidaus vandenų kelią Kaliningradas–Klaipėda per Kuršių marias (suderinus pasienio ir muitinės procedūras su atitinkamomis Rusijos Federacijos institucijomis);
• sukurti ir pradėti naudoti Lietuvoje upių informacijos paslaugų sistemą, integruoti ją į bendrą Europos RIS (RIS – upių informacijos paslaugos) sistemą.

Iki 2025 metų planuojama parengti mokslinę studiją, nagrinėjančią techninius ir ekonominius Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo statybos klausimus, prireikus pastatyti Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzą, taip pat plėtoti naujus vidaus vandenų kelių maršrutus.

Įgyvendinus aukščiau išvardintas priemones, bus sukurta moderni vidaus vandenų kelių sistema su reikiama infrastruktūra, tinkama keleivių ir krovinių vežimui, turistinei ir pramoginei laivybai.

Iki 2013 metų, plėtojant Lietuvos vidaus vandenų kelių infrastruktūrą, planuojama  pradėti naudoti laivybinį kelią Neries upe Kaunas — Jonava. 

Pagrindinis veiksnys, trukdantis vystytis laivybai vidaus vandenų keliais, yra nepakankamai išvystyta vidaus vandenų kelių infrastruktūra. Siekiant sudaryti normalias sąlygas vidaus vandenų kelių naudotojams naudotis vidaus vandenų keliais, reikalinga ši papildoma infrastruktūra:

1. pramoginių ir keleivinių laivų uostas (prieplauka) Kaune, žemiau Kauno HE, skirtas ilgalaikiam laivų laikymui ir priežiūrai, taip pat žiemą;
2. Nidos uosto išplėtimas;
3. pramoginių ir keleivinių laivų uostas Juodkrantėje (potenciali vieta – Gintaro įlanka);
4. Jurbarko keleivinės prieplaukos infrastruktūros išvystymas;
5. degalinių laivams įrengimas Kaune žemiau Kauno HE, Kauno mariose, Jurbarke, Uostadvaryje arba Šilutėje, Nidoje ir Klaipėdoje;
6. Kauno HE laivybos šliuzas.

Kauno mieste nėra reikiamos infrastruktūros, kuri būtų panaudojama krovininiams laivams iškrauti ir pakrauti, todėl  planuojama  Marvelėje 2012 metais pastatyti naują krovininę prieplauką.

Įgyvendinant nuoseklią vidaus vandenų infrastruktūros plėtros strategiją, reikia rekonstruoti Jurbarko laivybinį kanalą, jame sutvarkyti jau esamą krovinių prieplauką. Tarp strategijos įgyvendinimo priemonių iki 2013 metų numatyta atnaujinti keleivių susisiekimą vidaus vandenų transportu tarp Kauno ir Nidos, rekonstruoti Kauno ir Nidos prieplaukas.

Atgimimas Lietuvos upėmis įmanomas tik bendrame Europos upių laivybos vystymo kontekste ir panaudojant ES patirtį bei paramą.¹ Žin., 2005, Nr. 79-2860

Lietuvos Respublikos teisės aktai:

• Lietuvos  Respublikos  Vidaus  vandenų  transporto  kodeksas, 1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašo patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 18 „Dėl Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašų patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 146 „Dėl vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl vidaus vandenų laivybos taisyklių patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 3-728 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr.18 „Dėl  Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandens kelių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“;
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 3-450 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento nuostatų patvirtinimo“;
• Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2006 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 4-50 „Dėl valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos laivybos kontrolės skyriaus nuostatų patvirtinimo“;
• Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2006 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 4-294 „Dėl valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos registro skyriaus nuostatų patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 338 „Dėl minimalių techninių reikalavimų laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, patvirtinimo“;