Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos konsoliduotose steigimo sutartyse (70–80 str.)  numatyta¹, kad Sutarties tikslų bus siekiama įgyvendinant bendrą transporto politiką.

Europos Bendrijų Komisija 2006 m. sausio 17 d. komunikate (toliau – komunikatas) nustatė, kad Europos krovinių transporto sistemą reikia tobulinti², ir pažymėjo, kad transporto pajėgumo trūkumai, spūstys ir vėlavimai neigiamai veikia ekonominį konkurencingumą, kenkia aplinkai ir gyvenimo kokybei. Todėl ES siekia pereiti prie mažiau energijos naudojančių, švaresnių ir saugesnių transporto rūšių ir vidaus vandens kelių transportui skiria vis daugiau dėmesio, laikydama jį vis svarbesniu, siekiant minėtų tikslų.

Komisija nurodė, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, naudojant laivybos vidaus vandens keliais rinkos galimybes ir didinant laivybos patrauklumą naudotojams. Kadangi laivyba vidaus vandens keliais dažnai naudojama kaip tarpvalstybinė transporto rūšis, turi būti imamasi veiksmų tiek nacionaliniu, tiek Europos Bendrijos lygiu. Komisija pateikė integruotą veiksmų programą, kviesdama valstybes nares aktyviai dalyvauti įgyvendinant jos tikslus.

Europos Bendrijų Komisija tikisi, kad augant užsienio prekybai ir ES plečiantis Vidurio ir Rytų Europoje, krovinių transporto apimtys iki 2015 m. išaugs trečdaliu, o tai gali sukelti papildomas spūstis ir taršą. Komisijos nuomone, vidaus vandens transporto tarša yra 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto, o saugumas tiek pat kartų didesnis. Komisija mano, kad vidaus vandens transportas ir trumpųjų nuotolių laivyba, kartu su geležinkeliu, gali padėti išlaikyti tvarią transporto sistemą. Todėl Europos Komisija siekia remti ir stiprinti konkurencingą vidaus vandens kelių transportą, pirmiausia stiprinant jo integravimą į transporto sistemas, apimančias įvairias transporto rūšis

Daugiau kaip 40 m. Europos sąjungoje tęsiasi krovinių gabenimo liberalizacija vidaus vandenų keliais. ES Transporto politikos Baltojoje knygoje (Baltoji knyga – Europos transporto strategija 2010: laikas apsispręsti, 2001), kurioje apibūdinama esama situacija transporto srityje ir išdėstoma ambicinga veiksmų programa laikotarpiui nuo 2001 m. iki 2010 m., aiškiai pažymėta, kad vidaus vandenų transportas yra „efektyvus energijos požiūriu, saugus ir aplinkai priimtinas“. Ši transporto rūšis bus labiau patikima, efektyvesnė ir prieinama, jeigu:

• Bus panaikintos silpnosios vietos (spragos), koreguojami prioritetai, aprūpinamos neprijungtos prie bendro tinklo grandys, bus atgaivintas prekinis transportas ten, kur šiuo metu jis nebenaudojamas, sukurta sąsaja su upėmis ir įdiegta perkrovimų įranga;
• Įdiegta veiksminga navigacinė pagalba ir komunikacijų sistema vidaus vandens kelių tinkle;
• Toliau tęsiama vidaus vandens kelių tinklo techninė standartizacija visoje bendrijoje;
• Visoje bendrijoje suderinta locmanų sertifikavimo sistema;
• Visoje bendrijoje suderintos visos taisyklės ir direktyvos.

Tradiciškai Europoje vidaus vandens keliais dideliais atstumais gabenami nesupakuoti kroviniai. Per pastaruosius du dešimtmečius vidaus vandens keliais buvo pradėta sėkmingai naudotis naujose rinkose, kur metinis augimas siekė dviženklį skaičių. Tai, kad šia laivyba jau naudojamasi ir gabenant įvairaus pobūdžio krovinius trumpais  atstumais, atveria galimybes naujiems krovinių paskirstymo sprendimams, atitinkantiems modernios logistikos reikalavimus

ES paskelbė daug direktyvų dėl vidaus vandenų laivavedžių, jų sertifikavimo, laivybos licencijavimo, laivų techninių specifikacijų, pavojingų krovinių gabenimo, techninių reikalavimų harmonizuojant su Reino standartais ir kt. 

Vidaus vandenų laivyba yra viena iš trijų pagrindinių transporto rūšių (automobilių ir geležinkelio). Pagal Romos konvenciją nėra jokių teisinių skirtumų tarp šių trijų transporto rūšių.

Roterdamo deklaracija (2001) padėjo pamatus visos Europos, o ne uždaros ES vidaus vandenų kelių tinklo sistemos pagrindus. Jos tikslas sukurti „skaidrią ir integruotą visos Europos VVT rinką, pagrįstą savitarpiškumu, laivybos laisvės, sąžiningos konkurencijos ir lygiateisio požiūrio į naudotojus (krovinių užsakovus)“. 

VVT teisės sistemą ES kuria Europos Komisija („transporto acquis“), Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai (UNECE),  Sausumos transporto komiteto laivybos grupė, Reino laivybos komisija (CCNR), Dunojaus komisija (pastarosios patariamąja teise) ir valstybės narės. 

ES pagrindinis tikslas – harmonizuoti VVL teisės sistemą valstybėse. UNECE yra paskelbus gana daug VVT reglamentacijų, kai kurias pasirašė ir Lietuva.

Laivybą Europos vidaus vandenų keliais reglamentuoja Europos vidaus vandens kelių kodeksas .³

Lietuva, kaip ir Didžioji Britanija, Suomija ir Italija turi sąlyginai nedidelius (šalies ploto atžvilgiu) arba izoliuotus vidaus vandens kelių tinklus. Airijoje,  Danijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovėnijoje ir Graikijoje krovininė laivyba upėmis iš viso neegzistuoja.

10 procentų visų po Europą visomis transporto rūšimis keliaujančių krovinių yra tarptautiniai. Tuo tarpu iš vidaus vandenų keliais vežamų krovinių net 50 proc. yra tarptautiniai (kelių transporte jie sudaro 4 proc., geležinkelyje – 20 proc.). Tai rodo vidaus vandenų transporto svarbą tarptautiniuose pervežimuose. Visoje Europos pervežimų rinkoje vidaus vandenų transportas užima 7,2 proc. rinkos. Automobilių kelių transportas joje užima 73,1 proc., geležinkelis 14,5 proc., o transportavimas vamzdynais 5,2 proc.
Europoje krovinių vežimui naudojama apie 11 300 laivų. 9 800 iš jų naudojami sausiems kroviniams vežti, 1 500 – skystiems kroviniams. Bendras Europos krovininio vidaus vandenų laivyno tonažas – 11,2 mln. tonų.

Europos vidaus vandenimis transportuojami kroviniai daugiausia yra sausas ir skystas kuras, juodieji ir spalvotieji metalai, statybinės medžiagos, maisto pramonės produkcija, įvairios metalo konstrukcijos, fosfatai, trąšos ir t.t. Ypač didelį pranašumą kitų transporto rūšių atžvilgiu vidaus vandenų  transportas turi vežant stambių gabaritų krovinius. Pastaruoju metu stebima sparti krovinių konteinerizacija. Kadangi vidaus vandenų transportas puikiai tinka konteinerių vežimui, jis lengvai integruojasi į intermodalinių pervežimų sistemą. Vidaus vandenų vežėjai gali pasiūlyti tikslų krovinio pristatymo laiką, kas yra ypač svarbu  logistikoje kombinuojant skirtingas transporto rūšis.

Vidaus vandenų transporto priimtinumą ir konkurencingumą rodo ir tai, kad tokios garsios kompanijos kaip Mercedes, BASF, Kronenbourg, Neckermann, Heineken, Nike, Auchan, Renault, Arianespace ir kt. plačiai naudojasi vidaus vandenų transporto paslaugomis. Vidaus vandenų transporto patrauklumą lemia tokios jo savybės kaip punktualumas, saugumas, techninės galimybės ir maži kaštai.

Didėjant automobilių kelių perkrovimui, vidaus vandenų keliai su savo dideliais pajėgumais ateityje neišvengiamai vaidins kur kas didesnį vaidmenį, nei dabar ir ženkliai įtakos pervežimų kainas ir kaštus. Tokiomis sąlygomis atsiskleis tokie vidaus vandenų transporto privalumai, kaip patikimumas ir prieinamumas.

Daugelyje šalių vidaus vandenų keliai naudojami ir elektros gamyboje. Parduodamos elektros kainą galima tiesiogiai įskaičiuoti į infrastruktūros atsiperkamumą.

¹ Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos konsoliduotos steigimo sutartys, 1992-02-07 2002/C 325/01.
² 2006 m. sausio 17 d. Europos Bendrijų Komisijos komunikatas „Dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo, įgyvendinant „NAIADES“ – Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui“.

³ UNECE (1998), CEVNI: European code for inland waterways: Revision 1, Economic Commission for Europe, Inland Transport Committee, Working Party on Inland Water Transport, New York and Geneva.

Vidaus vandens kelių eksploataciją ir priežiūrą reglamentuojantys pagrindiniai ES teisės aktai:

• 1992-02-07 Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos konsoliduotos steigimo sutartys Nr. 2002/C 325/01;
• 1996-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/50/EB dėl nacionalinių laivų kapitonų atestatų, leidžiančių vežti krovinius ir keleivius Bendrijos vidaus vandenų keliais, įgijimo sąlygų suderinimo;
• 1996-11-09 Europos Tarybos direktyva 96/75/EB dėl frachtavimo ir kainodaros nacionaliniame ir tarptautiniame Bendrijos vidaus vandens kelių transporte;
• 1997-06-25 Europos susitarimas dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių (AGN) (Žin., 2000, Nr. 29-806);
• 2003-06-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/44/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo;
• 2005-09-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB „Dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus keliuose“;
• 2006-01-17 Europos Bendrijų Komisijos komunikatas (KOM (2006) 6 galutinis) „Dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo, įgyvendinant „NAIADES“ – Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui“;
• 2006-06-22 Europos Bendrijų Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui  (KOM (2006) 314 galutinis) „Dėl Europos Komisijos 2001 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos“;