„Tarptautinis Nemuno institutas“

Projekto pagrindinis tikslas – sukurti tarptautinį , verslo ir piliečių iniciatyva grindžiamą, mažų kaštų,  virtualų laivybos Nemuno upe koordinacinį-informacinį centrą;

Tarptautinio Nemuno instituto misija- Laivybos atgaivinimas Nemuno upe;

Projekto iniciatorius-  Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija;

Projekto partneriai – Valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, mokslo organizacijos,  verslo įmonės dirbančios upių transporto priežiūros, plėtros ir vystymo  srityse;

Tarptautinio Nemuno instituto pagrindinis tikslas – skatinti piliečių, mokslo, verslo, valdžios iniciatyvą ir dialogą, ieškoti naujų tarptautinio bendradarbiavimo formų, inicijuoti ekologinio, mažesnių kaštų transporto  vystymą, tarptautinį ir vietos turizmą;

Projekto teisinė-organizacinė forma – partnerių jungtinės veiklos sutartis;

Užsienio partneriai – ES šalys, ES šalys kaimynės, suinteresuotos  Nemuno laivybos atgaivinimo perspektyva;

Numatomi lėšų šaltiniai – ES struktūrinės paramos lėšos, partnerių nuosavos lėšos, tarpregioninio bendradarbiavimo skatinimo lėšos, skolintos lėšos;

Tarptautinio Nemuno instituto valdymo principai – panaudojant šiuolaikines kompiuterines galimybes, sukurti  vieningą e-valdymo modelį, jį diegti pas partnerius, sukuriant pas juos reikalingas darbo vietas, kaupti ir platinti informaciją tarp partnerių bei valdžios institucijų;

Projekto vykdymo poreikis – Lietuvoje nepelnytai nevystomas upių transportas, puiki alternatyva kelių ir geležinkelio transportui. Upių transporto plėtra tuo pačiu keičia urbanistinį prie Nemuno ir Neries esančių miestų ir miestelių peizažą, sukuriamos naujos galimybės gaminti ,,žaliąją“elektos  energiją minihidroelektrinėse, remiantis ekologiniais principais sutvirtinami upių krantai , darosi patraukli turizmo infrastruktūra;

Projekto vykdymo silpniausia grandis – nėra  palankios valstybinės politikos formavimo plėtojant upių transportą.

Pagrindinės Tarptautinio Nemuno instituto veiklos kryptys

Logistikos kryptis

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos siekius pereiti prie mažiau energijos naudojančių, švaresnių ir saugesnių transporto rūšių, vidaus vandenų kelių transportui Sąjungos šalyse skiriamas vis didesnis dėmesys. Tarptautinis Nemuno institutas inicijuotų krovinių srautų ekonominės analizės tyrimus ,  siekiant nustatyti potencialius krovinių kiekius, kurie būtų gabenami vidaus vandenimis Nemuno upe iki Baltijos jūros Klaipėdos uosto. Bus atliekama   krovinių srautų analizė, galimi  krovinių kiekiai, maršrutai, krovinių  paieška,  sandėliavimas, įtraukiant krovinius iš/ į Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities ir Lenkijos.

Tarptautinis Nemuno institutas inicijuos upių transporto vystymą, skatinant jo integravimą į kitas įvairias transporto rūšis, nagrinės jungtis su kitomis transporto rūšimis.

Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo skatinimas, panaudojant krovinių gabenimą Nemuno upe tarp keturių valstybių – Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities ir Lenkijos.

Vandens vidaus kelių laivybos galimybės tapti tarvalstybine transporto rūšimi.

Keleivių ir krovinių pervežimo vidaus keliais rinkos sukurimas ir konkurencijos sudarymas.

Integracija su Klaipėdos uostu, E41 vidaus vandens kelio plėtra.

Laivybos galimybių įvertinimas upė-jūra tipo laivais.

Infrastruktūros plėtros kryptis

Laivybai reikaingos infrastruktūros sukurimas ir priežiūra:

• Infrastruktūros išvystymas keleiviniams ir pramoginiams laivams (trūksta uostų, prieplaukų, privažiavimo kelių, automobilių ir laivų saugojimo vietų ir kt.);
• Krovininių uostų (pirmiausia Kaune) statyba, dalyvavimas bendruose verslo ir valstybės infrastruktūriniuose projektuose (PPP modelio sukurimas ir praktinis taikymas);
• degalinių laivams statyba;
• skirtingų garantinių gylių Nemune panaikinimas;
• per žemų tiltų, trikdančių laivybos plėtrą, modernizavimas;
• šliuzo Kaune įrengimo galimybės, ekologinių pasekmių ir statybos svarstymas;
• mažo garantinio gylio Nemune , dėl kurio negali plaukioti upė–jūra tipo laivai, didinimas;
• upių laivų statybos perspektyvos Lietuvoje.
   

Investicijų į atkuriamą infrastruktūrą pritraukimas, laipsniškas valstybės investupojamų lėšų ( šiuo metu tai sudaro beveik 100 proc.)santykinis mažinimas, panaudojant privačias lėšas ir PPP investavimo modelius.

Mini hidroelektrinių statyba, kaip galimas investicinių lėšų, skirtų laivybai užtikrinti, kompensavimo būdas.

Mokslinė tyriamoji ir edukacinė kryptis

Ekologinės krypties tyrimų rezultatų analizė, kurios  tikslas nustatyti ekologinės sistemos ypatumus Nemuno upės baseine,  plėtojant laivybą ir jai reikalingą infrastruktūrą.

Nemuno vagos reguliavimas,nešmenų valymas, jų utilizacija kaupimosi vietos,  koncentracija,  prevencijos priemonės.

Mokslinių tyrimų praktinis pritaikymas laivybos plėtrai Nemune, taršos palyginamieji skaičiavimai lyginant upių transportą su kelių ir geležinkelių transportu Lietuvoje.

Baltarusijos vakarinės dalies Gardino srities aktyvus įtraukimas į ekonominį ir kultūrinį turizmo bendradarbiavimą su Lietuva ir kitomis ES šalimis

Mokymo ir kvalifikacijos standartų sukūrimas, laivybos srities specialistų ruošimas. RIS sistemos praktinis naudojimas Lietuvoje.

Tipinio Nemuno laivo projektas.

Upių laivybos muziejaus įkūrimas Kaune.

ES patirties perteikimas Baltarusijai ir Rusijai.

Gyvenimo kokybės  prie upės aspektai: istorinis, kulturinis, politinis , socialinis.

dėl smulkėsnės informacijos prašome kreiptis nurodytais kontaktais